Žingsnis Nr. 1: vieno vaisto iš šio puslapio dešinėje pusėje matomo antidepresantų sąrašo (išskyrus esketaminą) paskyrimas, dozė standartinė-vidutinė.

Jei nėra efekto:

Žingsnis Nr. 2: paskirto antidepresanto dozės didinimas iki maksimalios.

Jei nėra efekto:

Žingsnis Nr. 3: paskirto antidepresanto pakeitimas į kitą, priklausantį kitam antidepresantų tipui. Paciento ir gydytojo sutarimu šis žingsnis gali būti pakartotas kelis kartus: kaip matote šios svetainės dešinėje pusėje, antidepresantų viso yra keliolika.

Jei nėra efekto:

Žingsnis Nr. 4: antidepresantų derinių, t.y. kelių antidepresantų paskyrimas.

Jei nėra efekto:

Žingsnis Nr. 5: antidepresantų ir kitų psichotropinių vaistų derinių paskyrimas, vadinamas „augmentacija". Tie kiti vaistai, kurie derinami su antidepresantais - antipsichotikai, ličio preparatai, priešepilepsiniai vaistai, hormonas tiroksinas.

Jei nėra efekto:

Žingsnis Nr. 6: rezervinių gydymo metodų taikymas - esketaminas („Spravato"), elekroimpulsinė terapija (EIT), transkraninė magnetinė stimuliacija (TMS), neurochirurginiai metodai (klajoklio nervo stimuliacija, angl. vagus nerve stimulation, VNS; gilioji smegenų stimuliacija, angl. deep brain stimulation, DBS) ir kt.

 

Po maždaug 6-8 gydymo antidepresantais savaičių vaistų farmakologinis efektas daugiau nebedidėja.

 

Pastaba - šis algoritmas apima tik medikamentinį depresinių sutrikimų gydymą (farmakoterapiją). Nemedikamentines gydymo priemones (sveiką dienotvarkę, psichoterapiją, dvasines praktikas, savitarpio pagalbos grupes, endobiogeninės medicinos preparatus ir kt.) galima (ir rekomenduojama) pridėti bet kuriame iš šių šešių žingsnių.
Kadangi depresiniai ir nerimo sutrikimai nėra atskiros ligos (žr. straipsnį), bet tam tikros būsenos, sindromai, vien tik vaistais šių sutrikimų išgydyti neįmanoma.